Dirbtiniai komentarai jūsų reputacijos nepagerins. Rimtai, liaukitės!

Dirbtiniai komentarai jūsų reputacijos nepagerins. Rimtai, liaukitės!


Apie tave suprastėja viešoji nuomonė, nukrenta programėlės reitingas, knyga susilaukia blogų recenzijų. Ką darai? Išsitrauki savo išmanųjį telefoną, susikuri netikrą profilį ir taisai situaciją!

Jei skaitant šią įžangą pagalvojote „gerai šneka“ – toliau nebeskaitykit. Eikite rašyti netikrų komentarų ir toliau sėkmingai gadinkite savo reputaciją ir vėliau stebėkitės „bet juk mes tiek visko padarėm“. Su visais kitais pasišnekėkime, kodėl tokios taktikos yra blogis.

Skaidrumas ir šiuolaikinis verslas yra neatsiejamas reiškinys. Vis daugiau įmonių priima sprendimus dirbti sąžiningai, greitai reaguoti į iškilusias problemas, atsakyti į kritiką. Šias temas mūsų tinklaraštyje norėjome apžvelgti kiek vėliau, bet šios savaitės įvykiai paskatino padaryti išankstinę preliudiją.

Šį trečiadienį didžioji dalis Lietuvos ryšių su visuomene agentūrų gavo laišką su užklausa dėl teigiamų komentarų rašymo apie tam tikrą įmonę. Pasak Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos pirmininko Kęstučio Gečo, Lietuvos RsV agentūros yra priėmusios sutarimą, kuriuo nevykdo panašių užsakymų. Tai patvirtino ir keletas agentūrų bei jų vadovų savo Facebook paskyrose pasidalindami laiško nuotrauka su prierašu, kad tokių paslaugų neteikia.

Laiškas (rastas Arijaus Katausko profilyje):

astroturfingas

Kaip jau supratote iš ganėtinai tiesmuko prašymo, tokia taktika nėra didelė naujovė.  Laiško autorius norėjo užsisakyti paslaugą, kuri vadinasi Astroturfing.

Astroturfingas yra procesas, kurio metu tam tikri asmenys ar asmenų grupės, dažniausiai slėpdamos savo tapatybę, stengiasi sukurti kuo daugiau dirbtinai pozityvios informacijos apie tam tikrą politikos ar verslo objektą, asmenį arba produktą. Kaip teigia The Guardian, pagrindinis tokių veiksmų tikslas yra priversti visuomenę manyti, kad astroturferio išsakyta pozicija yra daugumos vyraujanti nuomonė.

Tokia informacija pasireiškia produktų recenzijose, netikromis anketomis socialiniuose tinkluose ir forumuose, naujienų portalų komentaruose. Ne paslaptis, kad ir mūsų šalyje nemažai komentarų yra apmokami iš tam tikrų interesų grupių ar net generuojami algoritmų pagalba.

Nemanau, kad dar reikia sakyti, kad ši praktika yra visiškai klaidinga ir neatnešanti jokių gerų rezultatų. Tai nėra reputacijos gerinimas – tai yra sukčiavimas, kurio metu visos priežastys, dėl kurių objekto reputacija yra prasta, tik dar kart įrodomos ir sustiprinamos. Leiskite paaiškinti.

Dažnai prasta reputacija ir neigiama nuomonė vyrauja dėl tam tikrų įmonės ar asmens poelgių ir pozicijų. Kartais į tokius dalykus dėmesys nekreipiamas, jei tai nedaro didelės įtakos veiklos rezultatams (nepaisant suprastėjusios reputacijos rezultatai nepakinta). Tačiau jei rezultatai suprastėja ir konkurentai automatiškai pradeda iš to pelnytis, darosi neramu. O jei dar konkurentai ir ankščiau gaudavo daugiau gerų žodžių ir jų klientų bazė nuolat didėjo, tuomet norisi ir patiems tapti tokiais pat šauniais ir mylimais.

Tačiau, kai iš savęs nesi šaunus, belieka tik bandyti nusipirkti teigiamus komentarus, straipsnius ir garsių žmonių pasisakymus. Čia padaroma dar didesnė klaida, nes nesuprantama, kad tavęs dažniausiai nemyli būtent dėl skaidrumo, nuoširdumo, empatijos klientams ir natūralumo trūkumo. Tokie objektai dažniausiai bando viską paversti strategijomis ir kampanijomis. Jie bando prisitaikyti ir galvoja ko čia tie vartotojai gali norėti, vietoj to, kad aiškiai apsibrėžtų SAVO vertybes ir jas komunikuotų, pagal jas gyventų bei statytų visą komunikaciją. Tuomet bent jau atrodytų skaidriai ir užtikrintai.

Tokie objektai bandydami dirbtinai įtikti skirtingoms auditorijoms, praranda ne tik auditorijos į kurią nusitaikė pagarbą, bet ir jau turimos bendruomenės paramą.

Inbound marketingas nėra išimtis. Vartotojai ieško internete informacijos, skaito straipsnius, atsiliepimus, apžvalgas ir taip priima sprendimą. Įmonės, norėdamos paskatinti tą sprendimą, kuria gerus produktus, investuoja į vartotojų edukavimą, reaguoja į kritiką, bendrauja tiesiogiai su klientais. Visa tai daroma tam, kad tie atsiliepimai, apžvalgos ir straipsniai atsirastų organiškai, iš patenkintų klientų lūpų.

Kai tokia informacija yra sukuriama dirbtinai, atsiranda ir dirbtiniai konkurentai, ant kurių pradžioje pykstame. Bet tik tol, kol suprantame, kad visa tai laikina. Dirbtinė informacija niekada neatstos iš tikrųjų patenkinto kliento – tikro kliento. Kritika yra reikalinga kiekvienam prekės ženklui. Iš kritikos mokomės ir tobulėjame. Kritika, kuri matosi viešai, padeda prekės ženklui atrodyti gyvam. Svarbiausia, į kritiką reaguoti, jei reikia pripažinti kaltę, atsiprašyti ar bent jau apginti savo nuomonę.

Tuomet, kai jūsų konkurento juodosios technologijos iškils į paviršių, o jos tikrai iškils, būsite ramūs ir toliau vystysite savo veiklą su jus gerbiančiais klientais.

Na, o dėl paties laiško, tai ne taip svarbu, kas jį parašė ir kam tokios pagalbos prireikė. Svarbu, kad tokiems objektams viešumas ir masiniai neigiami atsakymai padėtų susivokti, kad kažkas nėra gerai ir kad dabar jau tikrai reikia kažką daryti ir daryti kitaip nei iki šiol.


Plačiau apie Inbound marketingą – www.komatininkai.lt

siaurasbaneris2-01

+ There are no comments

Add yours